Niekaip nesuprantu, kaip mano mamai pavyko mane užauginti nesinaudojant internetu. Arba mano močiutei. Ji net neturėjo telefono, kad galėtų pasiskambinti gydytojui, vos įtarusi, kad kažkas ne taip.
Nuo pat tos akimirkos, kai sužinojau, kad laukiuosi kūdikio, informacijos paieška internete tapo mano „duona kasdienine“. Nuolat ieškojau patvirtinimo, kad vienas ar kitas man pasireiškęs simptomas yra normalu. Viskam yra priežastis.
O kai vaikelis galų gale gimsta, rūpestis ir nerimas nebesuteikia nė minutės atokvėpio. Kaip jį užmigdyti, kiek laiko žindyti, kada pradėti primaitinti, ką daryti, jei susirgo? Visos mes desperatiškai ieškome bent menkiausios kruopelytės informacijos, o drąsiausios netgi užveda diskusijas internetiniuose mamų forumuose. Be abejo, kartais tenka susidurti su tokiu dalyku kaip informacijos perteklius.
Kokį patarimą duočiau pati sau – jaunai mamai, nuolat bandančiai „išgūglinti“ reikiamą informaciją? Jei reikia su sveikata susijusios informacijos, paskambink gydytojui. Jei reikia nuomonės apie vaiko auklėjimą, pasitark su vyru ir priimkite bendrą sprendimą. Jei reikia patarimo, kaip išgyventi šį laikotarpį ir neišprotėti, paklausk savo mamos. Jei jauti poreikį visą naktį „gūglinti“, geriau mesk tą reikalą ir eik miegoti.